?

Log in

No account? Create an account

[reposted post] Запрет или разрешение на ввоз лекарств в Россию?

May. 19th, 2016 | 10:43 pm
reposted by klaustux
vieta: Новинский бульвар, Москва

Очень поучительная история про лекарства.

Госдума приняла во втором чтении некий закон, который выглядит глупым и садистским издевательством над больными людьми.
Он обязывает любого человека, который ввозит на территорию РФ свои собственные лекарства, для личного пользования, предъявлять на них либо рецепт на русском языке, либо нотаризованный перевод этого рецепта на русский. Какой нотариус должен заверять такой перевод — российско-посольский, или сойдёт и иностранный, в законопроекте ничего не сказано.

Прописанная думцами процедура совершенно закономерно показалась публике очередным бессмысленным издевательством над больными людьми. Она им и является. Но, как сказал бы Черчилль, лишь до тех пор, пока мы не вспомним об альтернативе.

По действующим сегодня в России законам, ввоз в страну ядовитых и сильнодействующих веществ (в том числе — в виде лекарств, их содержащих) является уголовным преступлением и наказывается по ст. 226.1 УК РФ, где за это предусмотрено наказание на срок до 7 лет лишения свободы. Другой вопрос, что такая норма почти не применяется, поэтому о ней никто и не знает. Отдельно заметим, что речь идёт только о тех лекарствах, которые входят в особый перечень, утверждённый постановлением Правительства РФ №964 от 29 декабря 2007 г.

А что с остальными лекарствами, которые в тот перечень не входят?

Остальные лекарства для личного пользования в Россию ввозить можно, свободно и без рецепта, на основании ст. 50 Федерального закона «Об обращении лекарственных средств».

На сегодняшний день сложилась парадоксальная юридическая ситуация. Если тебе по болезни положено принимать лекарство, не фигурирующее в постановлении №964, то ввози его на здоровье. Если же твоё лекарство включено в перечень — то садись за его ввоз на 7 лет, или не ввози и подыхай в России без лечения. Легального порядка ввоза в Россию лекарств из того самого списка сегодня не существует. При том, что на территории самой России оборот этих лекарств не запрещён, их хранение и употребление никаким правонарушением не считается. Лекарства и лекарства. Ну, сильнодействующие, ядовитые — но не запрещённые в РФ ни разу. И это их подведение под статью о контрабанде явным образом нарушает принцип равенства граждан перед законом, независимо от их диагноза.

С этой коллизией разбирался Конституционный суд РФ, который именно так и рассудил. Все больные равны перед законом и должны иметь равные права на ввоз лекарств для личного употребления. 16 июля 2015 года он постановил, что ввоз ядовитых и сильнодействующих лекарств в Россию не является контрабандой в том значении, которое придаёт этому термину ст. 226.1 УК РФ. В резолютивной части постановления КС РФ указал на необходимость устранения законодательного пробела — что мы сейчас и наблюдаем. С подачи Минздрава РФ Госдума сейчас пытается принять норму, которая, по сути, легализует ввоз препаратов из постановления №964 на территорию РФ. Обставляя его условиями, которые, по мнению баранов-законодателей, позволят поставить барьер на пути террористов и наркокурьеров, ввозящих под видом лекарств бактериологическое оружие или опиаты.

Барьер, конечно совершенно идиотский. Если я — контрабандист, и под видом таблеток хочу ввозить ботулинический токсин или наркоту, то я свой груз расфасую в капсулы из-под совершенно любого разрешённого препарата. Зачем мне палиться с упаковками из запретного списка, если можно легально ввезти моё вещество в банке из-под витаминов?! Как может нотариально заверенный перевод рецепта помешать этой подмене?! Думцы просто понимают, что им нужно прописать в этом месте какую-то процедуру, имитирующую строгий контроль — хотя при наличии таких подозрений нет никакого другого способа контроля, кроме анализа химического состава ввозимого вещества. На такой анализ у таможни есть и полномочия, и технические возможности, без оглядки на списки ядовитых, сильнодействующих, наркотических и т.п.

Дума есть Дума, она, по своему обыкновению, тупит. Но это не отменяет того факта, что суть нового закона — в легализации ввоза препаратов из списка, а не в запрете на ввоз в Россию каких бы то ни было лекарств.

Подробнее об этой ситуации можно прочитать
в материале РБК
в очень толковом разборе Инессы Землер
в подробном посте Дмитрия Гудкова

Единственное в этой истории, с чем я пока не разобрался, но боюсь, что это — самый важный вопрос: какая разница в применимом законодательстве о ввозе лекарств между странами Таможенного союза и всем остальным миром? Буду страшно признателен читателям за подсказку релевантных норм законодательства.

Nuoroda | Leave a comment {28}

Islandija. Post factum.

Aug. 25th, 2011 | 11:42 pm
nuotaika: ecstaticecstatic

Prieš kiekvieną kelionę turi susidaręs vienokį ar kitokį įspūdį apie šalį/miestą/kaimą/kažką kitą, ką aplankysi. Įspūdis susideda iš draugų pasakojimų, Wikipedijos ištraukų, paskaityto kelionės vadovo, matyto filmo, pasakų - daug ko. Į Islandiją irgi išmoviau, turėdamas galvoj tam tikrą įvaizdį, kuris maždaug susideda iš tokių esminių momentų:
plačiau...Collapse )
Tags:

Nuoroda | Leave a comment {15} |

Televizorius, litas, balsavimas.

Oct. 20th, 2010 | 11:46 pm

Prieš porą dienų teko laimė matyt porą minučių laidos per lietuvišką televiziją - nepamenu, per kurią, vieną iš tų didžiausių, gal LNK, gal TV3. Vaizdas standartinis, sėdi prie stalo pora veidų, fone kažkur daug publikos - nieko naujo. Apačioj ekrano - taip pat jau įprastas motyvas - per vidurį klausimas, vienoj pusėj telefono numeris už, kitam - prieš. Ir parašyta, jog skambučio kaina - litas. Nieko naujo, būčiau taip ir prakiūtinęs pro šalį, bet žvilgsnis užkliuvo už klausimo. Ne, KLAUSIMO. Negarantuoju už šimtąprocentinį citatos tikslumą, bet formuluotė buvo panaši į 'Ar vagis turi sėdėti?'. Taip/ne. Jei manot, kad taip, skambinkit 1234, jei manot, kad ne, tada 1244. Ir susimokėkit.
Žiūriu aš tan užrašan, kaip vienas raguotas padaras į naujus vartus. Užrašas suraibuliuoja, vietoj jo matau kitą 'Atiduosiu savo litą televizijai'. Aišku, lito atsikąs dar ir telefono kompanija, dar kokie tarpininkai, bet iš esmės tai yra tiesiog pinigavimasis.
Nesitiki, bent jau nesinori tikėt, kad gyvenam su dešimtimis tūkstančių kvanktelėjusių piliečių, kurie tiesiog ima ir lengva ranka leidžia pinigus niekam. Kažką tokie piliečiai turi gaut mainais. Atsakymo į klausimą? Nieku gyvu. Rezultatas bus kam nors panaudotas? Itin abejoju. Balsuodamas už tai, jog vagis turi sėdėt kalėjime, pasijunti prisidedantis prie teisingumo vykdymo? Juokinga. Pasijunti svarbus, nes po tavo telefono pamaigymo pasikeičia skaičiukas TV ekrane? Paprasčiau tada pasiimti pultą, ir spaudyt kanalus. 1, 2, 3... Rodo skaičiukus.
Prie bent kiek racionalesnių versijų dar galima priskirt pinigų plovimą SMS žinutėm (ne, neverta tokio būdo galima kergt su žodžius 'racionalus'), telefono skambučių apskaitos programos testavimas, per klaidą skelbime 'Superku bulves' įdėtą numerį... toliau mano išvargusi fantazija nenešė.

Beje, balsavusių skaičius - bent jau tas rodomas, nesu tikras, kiek jis atitinka realų - buvo minimum keturženklis.

Gal kas turite versiją, KO visgi žmonės skambina per tokias laidas? Jei skambina. Norėčiau tikėt, jog ne.

Nuoroda | Leave a comment {5} |

Norvegija, viens

Aug. 17th, 2010 | 02:20 pm
nuotaika: exhaustedexhausted

Kelionės pradžioj paaiškėjo, kad namie liko mašinos dokumentai. Teko nuo Panevėžio grįžti - perdavė dokumentus Kėdainiuose ekipažas iš Kauno (ironiška, bet tų dokumentų - kaip ir bet kokių kitų visiškai niekam nereikėjo per visą kelionę). Finale vos spėjom i registraciją keltan - tiksliau sakant, nespėjom, nes iki registracijos pabaigos buvo likę 15 min, numeriukas eilėje buvo gal koks 30as, teko tiesiog išjungt sąžinę ir įžūliai įlįst be eilės (technika, jei kam reik, labai paprasta - palauki, kol rodo kieno numeriuką, ir nieks nepriena, po to pradeda rodyt jau kitą, tada pribėgi ir atsiprašinėdamas pakartoji tą numeriuką. Suveikė su daina).
Kelte veikia nemokamas WiFi. Na, gal 'veikia' - kiek per drąsus pareiškimas. Kaip sako
meteorologai, 'vietomis'. T.y. sėdi toj pačioj vietoj, ryšys nori veikia, nori - ne. Per
gerą valandą pavyko perskaityt pasta, užsiblokuot FB, perskaityt laikraščius ir per
skaipą pasibelst vienam kitam. Tiesa, skaipu nusiųst 10kB doką - jokių šansų. Na ir tiek to.

Dienos sąnaudos - 300 km mašina ir bbž nežinia kiek keltu.


5dienis

Išlipant iš kelto, ir vėl neprašė jokių dokumentų, užtat visi vairuotojai turėjo pūsti į alkotesterį. Šone jau stovejo eilutė tuščių mašinų.
Be GPSo pervažiuot Stokholmą būtų žygdarbis, tiesa, vis viena kiek pagrybavom - iPhone kaip GPS veikia visai neblogai užmiesty, bet mieste kiek erzino lėtas reagavimas ir pastoviai reikėjo spėliot 'ar šitam posūky sukt, ar dar kitam'. Tiesa, po keleto dienų pratybų visai neblogai galima įgust.
Švedijoj prisipylėm pilną baką degalų (kaina dar proto ribose) ir pavalgėm McDonaldse. Fe. Pigiai užtat. Kas labai patiko - beveik visi greitį ribojantys ženklai užmiesty dubliuojami, pvz ženklas (70) eina iš pradžių su lentele (200m), ir tik už 200 metrų pastatytas tikras ženklas. Taip pat įdomiai atrodo trijų eilių autostrada - eilės trys, skaičiuojant po abi puses, pusantro kilometro kelias yra vienos juostos, pusantro - dviejų. Visokius sunkvežimius ir kemperius galima lenkt, kol važiuoji dvijuoste dalim.
Norvegijoj nusigavom iki Lilehamerio, visai temstant stojom kempinge -

220 NOK (100 Lt) už vietą, du dušo žetonus ir valanda WiFi - ryšys super, video pokalbis veikė su daina.
Atsirakinau feisbuką, kuri buvau nudusinęs kelte - labai įdomi tikrinimo idėja, rodė nuotraukas, reikėjo įvardinti, kas iš mano feisbuko draugų jose.

600 km masina. Kalnų kelių kol kas nerasta.


6dienis

Ryte atsisakėm idėjos eit į vietines Rumšiškes. Apsispręst padėjo du faktai - kad laukti
muziejaus atidarymo būtų tekę pusantros h ir kad bilieto kaina žmogui - 140 NOK. (Po savaitės sutikom kompaniją iš Lietuvos, kurie tame muziejuje lankėsi, spjaudėsi po to gan smarkokai. Tad visai neprašovėm).
Sako, čia dar pigu. Atrodo, teks grožėtis tiesiog gamta. Miestelyje viešbučių kainos (dvivietis numeris nuo 800 NOK) kažkodėl privertė pasijust gan biednu. Ir sustiprino poreikį pamiegot palapinėj. Beje, Norvegijoj visai smagūs įstatymai - palapinę galima statyt bet kur, jei tik -a - per 150m nėr gyvenamo namo, b - tai nėr dirbamas laukas. Pastarųjų Norvegijoj išvis ne fontanai, tad iš esmės stovyklaut gali bet kur, jei tik gali išgyvent tą dieną be dušo ir virtuvės.

Bus daugiau.

Jei kam įdomu, foto picasoj - http://picasaweb.google.com/eimantas/Norvegija2010#

Nuoroda | Leave a comment {8} |

Marokas 2. Tai, kas stebina.

Jun. 2nd, 2010 | 11:30 am

Tiksliau, stebino pirmas pora dienų. Paskui pripratau.

1. Taksai, kurių priekinėj keleivio sėdynėj sėdi dviese, o gale - keturiese.
2. Apkrauti asilai vidury gatvės.
3. Forsiškos išvaizdos berniukai (treningai, trumpai skusta galva, kepka), vaikščiojantys susiėmę už mažųjų pirščiukų.
4. Bet kur išpilamos pamazgos.
5. Tai, kad vaikams vardus Maroke galima duoti tik iš oficialaus sąrašo.
6. Apelsinai auga visur.
7. Dykumoje pilna plastmasinių maišelių, skardinių, butelių etc.
8. Nepriklausomai nuo temperatūros, visi vaikšto ilgom kelnėm ir marškiniais ilgom rankovėm (kai kas dar ir su švarkais ar/ir megztiniais).
9. Eismas.

Nuoroda | Leave a comment {8} |

Kiek aš netikintis

May. 30th, 2010 | 12:54 pm

НЕВЕРОМЕР


Тест определил, что наиболее близким для вас типажом является:

Духовный атеист: 75%
Самые классные люди во Вселенной - это духовные атеисты. Большинство из них не были воспитаны в религиозных семьях или сообществах. Они концентрируются на том, чтобы сделать мир лучше. Они понимают, что смерть - это просто одна из составляющих жизни. Что будет после смерти - будет после нее. Поживем-увидим.

Остальные типажи:

Воинствующий атеист: 0%
Теист: 0%
Агностик: 67%
Апатеист (равнодушный атеист): 67%
Научный атеист: 42%
Озлобленный атеист: 25%


Пройти тест!

Nuoroda | Leave a comment {2} |

Apie religijų naudą

May. 29th, 2010 | 03:45 pm
vieta: Kauno centrinis paštas
nuotaika: flirtyflirty

Smagiai šian prasidėjo rytas.
Nuėjau į paštą pasiimt siuntinio. Stoviu, eilė iš 2 žmonių ir šone tokie trys piliečiai juodais kostiumais, kuprinytėm ir biblijom rankose.
Prieina vienas, sako, gal norite sužinot apie dievą?
O aš nesiskutęs, įdegęs, nutrinti sandalai ant kojų. Suraukiu veidą ir rimtu balsu sakau :
'Alachas yra vienas tikras dievas, ir Mahometas - jo pranašas'.
Kaip mikliai jie dingo... lyg vėjas būtų nupūtęs.

Nuoroda | Leave a comment {9} |

Marokas - kelionės ekonomika

May. 28th, 2010 | 01:28 pm

0. Vienas litas -> 3 vietiniai tugrikai. Jei tiksliai, dirhamai. Dh.
1. Bilietai ten ir atgal, pirkti per Ryanair, ten per Šarlerua, atgal per Frankfurtą - 900 lt (viskas čia dviem žmonėm). Pirkta per Ryanair iš anksto, prieš porą mėnesių , jokių priority boarding, jokių papildomų bagažų.
2. Nakvynės viešbučiuose kainos gali būt labai labai skirtingos. Reikalavimai buvo paprasti - viešbutis centre, dušas ir tualetas numeryje, švari patalynė. Skirtinguose miestuose vėlgi kainos skirias. Jei gyvensite medinoje - namas bus kokių 500 metų senumo, bet galima laisvai prasisukt su 150 Dh nakčiai. Brangiausiai mokėjom Fese - 300 už naktį ir tai be pusryčių, Tanžyre - 140, Merzougoj - toks kaimelis Sacharoje - 190.
3. Pora naktų praleidom autobuse, čia keliaujant į Sacharą ir atgal, kelionė ~12h, kaina 150 Dh žmogui.
4. Traukinio bilietas iš Tanžyro į Fesą 2a klase - 100 Dh. Turėjom atskirą kupe, kaip ir visai patogu.
5. Šviežiai spaustų apelsinų sulčių stiklinė - nuo 4 (gatvėj) iki 15 Dh (Sacharoj), 1.5 l butelis mineralinio - 6-10 Dh, kebabas arba šaverma - 15-30 Dh. Pietūs kavinėj - 50-100 Dh.
6. Paskutinę dieną jau tingėjom kur nors eiti, tad pirkom ekskursiją - visą dieną važiavom per kalnus, sustodami tik pafotkint, pavalgyt pietų, pasysint arba nusipirkt suvenyrų. Žmogui 330 Dh pasiderėjus (pradinė kaina buvo 450).
7. Skaros lauktuvėm - 35 Dh po dviejų dienų derėjimosi :), medinės dėžutės po 10 Dh, kristalai iš kalnų po 30 Dh. Aišku, sidabro ir ametistų nevežėm.

Jei dar kokių kyla klausimų, rašykit komentaruose.

Viešbučių foto čia.

Nuoroda | Leave a comment {3} |

Marokas viens

May. 28th, 2010 | 10:58 am



1. Pirktis lėktuvo bilietus ir knygą apie šalį yra gerokai įdomiau ir pigiau, nei keliaut su agentūra.
2. Įsivaizdavimas, jog visur gali susikalbėt angliškai - iliuzija.
3. Gyvenimas senamiesty ir komfortas - ne itin susijusios sąvokos.
4. Taupyti taksui Maroke neverta.
5. Mano skaitymo iš knygos arabiškai ir prancūziškai niekas nesupranta. Užtat parodžius rankom 'čiuku-čiuku-čiuku-tutūūū' visi iš karto supranta, ko ieškom.
5. Stovintis traukinys be veikiančio kondicionieriaus veikia ne prasčiau, nei sauna.
6. Uoslė yra visai nereikalinga, kai vaikštai po mediną.*
7. Į arabus galima nekreipt dėmesio.
8. Faktas, kad dvi savaites vaikščiosi su viena kuprine ant pečių ir neturi jokių čemodanų, labai padeda neprisipirkt visokio š.

Pora foto čia.



* Medina - senamiestis, paprastai apjuostas siena. Rekomenduočiau apžiūrėt Feso mediną - ji pati didžiausia visame arabų pasaulyje, ir paskui nekišt nosies į kitas.

Nuoroda | Leave a comment {23} |

6dienis

Apr. 11th, 2010 | 04:20 pm

Įsimintiniausi momentai -
1. Šmikiai gaisrininkai, paaiškinę, jog iki bazės 2, o gal ne visi 5 km (į vieną pusę buvo 12).
2. Šaltinis su judančio smėlio dugnu.
3. Sovietiniai lozungai palubėj.

Smulkiau...Collapse )

Nuoroda | Leave a comment |